Brahmans

Brahmans (sanskrito: ब्रह्मन् = bráhman) ī tuokis žuodis, katruos senuobės Indėjės pėliosuopėjuo, īpatingā vedantuo, rēšk patė aukštiausė tikruobė, ciela svieta dūšė. Tas nie kuokė asaba, ale nikap nešgolduoma vėršenībė, katra būn neprigolnā anėi nug čiesa, anėi nug erdvės.^[1] Ėš Brahmana vėskos rondas, anamė gīven ė i ana pagrīžt, ka apent atgimtom.

Tasā žuodis gausē mėnavuojams Rigvėduo ė kėtūs vedūs, ale tenās rēšk malda, švėnta žuodi, žuosmė. Kap ė graiku loguosos, brahman pamažo ėš švėnta žuodė palėi svieta koriantė dievībė-žuodio.

Skėras do Brahmano: vėins, kor tor savībės (saguṇa), ė kėts, kor netor savībiu (nirguṇa).

• Nirguna brahmans ī absuoliots, katron nēn kap nuors pavadintė. Šėtap brahmana sopront muokītuos Šankara ė ciela advaita vedantas tradėcėjė. Rokunama, ka nirguna brahmans tapatinamas līgos ī atmanou (tas ī, žmuogous neasabnā dūšē), vuo vėskos kū galam aplė anon isivaizdoutė ī muons (majė). Ramanudžas vėšėštha advaitas muokīmė rokoun, ka brahmans ī paskuojė ė barėbė tėkruobė, ale ons būktās gal pasirēkštė ė kap īšvara (Vėišpats).
• Saguna brahmans ī absuoliots, katros tora sava dievėškas skvarmas, kap Višnos aba Šiva.

1. ↑ Brahmans. Vėsoutėnė lietoviu encikluopedėjė, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003